(2012-05-11 Nr. 416) ŠIANDIEN 2012 Gegužės 18 D. Penktadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Sveikata
Ve­nų va­ri­ko­zę rei­kia ne slėp­ti, o gy­dy­ti

Mig­lė RE­MEŠ­KE­VI­ČIŪ­TĖ

Pa­va­sa­rį, kai la­biau­siai no­ri­si puoš­tis ir vi­lio­ti, daž­nai mo­te­riai ten­ka ati­dė­ti į ša­lį trum­pą si­jo­nu­ką ir trauk­ti il­gas kel­nes ar že­mę šluo­jan­tį si­jo­ną, nes iš­si­plė­tu­sios vin­giuo­tos poo­di­nės ve­nos neat­ro­do gun­dan­čiai. „Iš­ryš­kė­jęs ve­nų tink­le­lis ko­jų ne­puo­šia, o odos at­ro­fi­ja, ku­riai pro­gre­suo­jant vys­to­si il­gai ne­gy­jan­čios tro­fi­nės opos, yra iš­ties pa­vo­jin­ga“, – sa­ko gy­dy­to­jas chi­rur­gas Vir­gi­ni­jus Jau­ta­kis.

 

Ve­nų va­ri­ko­zė nė­ra vien tik ne­ma­lo­nus kos­me­ti­nis de­fek­tas, ku­rį už­ten­ka pri­deng­ti il­go­mis kel­nė­mis. Lai­ku ne­gy­dant li­gos, iš­si­vys­to lė­ti­nis ve­nų ne­pa­kan­ka­mu­mas.

Sebastian FISSORE nuotr.

Daž­na, bet iš­gy­do­ma

Įvai­rūs krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mai – daž­nas reiš­ki­nys. Ko­jų ve­nų va­ri­ko­zė, pa­pras­čiau­siai va­di­na­ma tie­siog ve­nų iš­si­plė­ti­mu, yra vie­nas iš to­kių su­tri­ki­mų, dėl ku­rio ken­čia net trys iš de­šim­ties suau­gu­sių žmo­nių. Mo­te­rys ko­jų ve­nų va­ri­ko­ze skun­džia­si daug daž­niau nei vy­rai, nes, anot chi­rur­go, krau­ja­gys­lių sie­ne­lių tvir­tu­mas pri­klau­so nuo hor­mo­nų, ku­rių pu­siaus­vy­rą or­ga­niz­me ne­re­tai su­trik­do kont­ra­cep­ti­kų var­to­ji­mas ar nėš­tu­mas. Ve­nų li­gų dau­gė­ja sens­tant, nes kei­čia­si odos ir krau­ja­gys­lių elas­tin­gu­mas, o silp­nė­da­mos krau­ja­gys­lių sie­ne­lės tu­ri di­des­nę ti­ki­my­bę plės­tis.

Ši li­ga paū­mė­ja va­sa­rą, nes vei­kiant ši­lu­mai su­si­lpnė­ja ve­nų sie­ne­lių to­nu­sas, jos su­glem­ba, ne­ten­ka elas­tin­gu­mo, to­dėl su­trin­ka ko­jų krau­jo apy­ta­ka. Li­ga iš­gy­do­ma, ta­čiau, anot chi­rur­go V. Jau­ta­kio, ne­pai­sant li­gos komp­li­ka­ci­jų ke­lia­mos grės­mės svei­ka­tai, ne­ma­ža da­lis ope­ruo­ja­mų li­go­nių at­vyks­ta už­lei­dę li­gą, pa­gal­bos krei­pia­si tuo­met, kai jau bū­na įvy­ku­sios ve­ni­nių maz­gų trom­bo­zės, at­si­vė­ru­sios tro­fi­nės opos.

Kal­ta krau­jo­ta­ka

Gam­tos taip jau su­tvar­ky­ta, kad nor­ma­liai šir­dis pum­puo­ja ar­te­ri­nį krau­ją į ar­te­ri­jas, ap­rū­pi­na vi­sus au­di­nius de­guo­ni­mi, o krau­jas ve­no­mis su­grįž­ta į šir­dį. Žmo­gaus or­ga­niz­me yra dvi ve­nų sis­te­mos – gi­lio­ji ir poo­di­nė. Jos tu­ri jung­tis, ku­rių dau­giau­sia yra blauz­do­se. Kai abi sis­te­mos vei­kia nor­ma­liai, krau­jas iš po-o­di­nių ir gi­lių­jų ve­nų ky­la į vir­šų at­gal į šir­dį, o per jung­tis da­lis krau­jo iš poo­džio te­ka į gi­lią­sias ve­nas. Ko­jos yra la­biau­siai nu­to­lu­si nuo šir­dies kū­no da­lis, to­dėl tam, kad krau­jas pa­kil­tų iki šir­dies, rei­ka­lin­gas spau­di­mas. Krau­jui te­kė­ti į vir­šų pa­de­da ke­li veiks­niai: rau­me­nų po­mpa (žmo­gui ei­nant rau­me­nys su­si­trau­ki­nė­ja ir va­ro krau­ją į vir­šų), nei­gia­mas slė­gis prie­šir­dy­je, pil­vo pre­sas ir kvė­pa­vi­mo ju­de­siai.

San­da­rūs ve­nų vož­tu­vai nu­le­mia krau­jo tėk­mę tik vie­na kryp­ti­mi – į vir­šų. Esant vož­tu­vų ne­pa­kan­ka­mu­mui ar dėl jun­gia­mo­jo au­di­nio de­fek­tų pa­di­dė­ja ve­nos sie­ne­lės spin­dis, to­dėl vož­tu­vas tam­pa ne­san­da­rus, pra­lai­dus į abi pu­ses. Net jei vož­tu­vas bū­na svei­kas, ple­čian­tis sie­ne­lei jo funk­ci­ja tam­pa ne­pa­kan­ka­ma, pro­ce­sas pro­gre­suo­ja.

Yra ir ki­tų prie­žas­čių va­ri­ko­zei at­si­ras­ti, pvz., sto­vi­mas ar sė­di­mas dar­bas, neak­ty­vus gy­ve­ni­mo bū­das, ant­svo­ris. Įta­kos va­ri­ko­zei at­si­ras­ti tu­ri įvai­rios li­gos, ypač šir­dies ir są­na­rių, bei ne­lai­min­gi at­si­ti­ki­mai, ku­rių me­tu pa­žei­džia­mos ve­nos ar minkš­tie­ji au­di­niai.

Li­ga per­spė­ja apie sa­ve iš anks­to

Ve­nų va­ri­ko­zė neužk­lum­pa stai­ga. Iš pra­džių daž­nai jau­čia­mas tik ko­jų sun­ku­mas, nuo­var­gis, ypač die­nos pa­bai­go­je. Ko­jos tirps­ta, at­ro­do, lyg po jas bė­gio­tų skruz­dė­lės. Nes­mar­kiai pa­ryš­kė­ja ve­nų tink­las. Vė­liau jau iš­ryš­kė­ja odos po­ky­čiai: oda ima plo­nė­ti, kin­ta jos pig­men­ta­ci­ja, iš­ryš­kė­ja ve­nų tink­las, pra­de­da tin­ti blauz­dos, ti­ni­mas ky­la aukš­tyn. Va­ri­ko­zi­nės ve­nos tam­pa ma­to­mos, o li­gai pro­gre­suo­jant jau­čia­mas vis stip­res­nis skaus­mas. Ga­liau­siai iš­si­vys­to odos spal­vos, pig­men­ta­ci­jos po­ky­čiai, at­si­ran­da žaiz­de­lių dėl au­di­nių mi­ty­bos su­tri­ki­mo.

„Šie simp­to­mai žmo­gų var­gi­na iš­ti­sus me­tus, ta­čiau ne­pai­sant pa­ti­ria­mo nuo­la­ti­nio dis­kom­for­to ir in­for­ma­ci­jos gau­sos daž­nai klai­din­gai ma­no­ma, kad ve­nų ope­ruo­ti ne­bū­ti­na, – pa­sa­ko­ja gy­dy­to­jas. – Ve­nų va­ri­ko­zė nė­ra vien tik ne­ma­lo­nus kos­me­ti­nis de­fek­tas, ku­rį už­ten­ka pri­deng­ti il­go­mis kel­nė­mis. Lai­ku ne­gy­dant li­gos, iš­si­vys­to lė­ti­nis ve­nų ne­pa­kan­ka­mu­mas, o šiam pro­gre­suo­jant be chi­rur­gų pa­gal­bos jau tik­rai neiš­si­ver­si­te, juo­lab kad del­siant gre­sia rim­tos komp­li­ka­ci­jos. Dėl su­tri­ku­sios krau­jo­ta­kos oda il­gai­niui iš­plo­nė­ja, iš­sau­sė­ja ir pa­kei­čia spal­vą, leng­vai at­si­ran­da skaus­min­gų sun­kiai gy­jan­čių opų, nes ap­link nė­ra nor­ma­lios krau­jo­ta­kos, to­dėl su­si­da­ro at­vi­ri ke­liai in­fek­ci­jai. Ve­nos sie­ne­lė tam­pa tra­pi, leng­vai ga­li plyš­ti net nuo ne­la­bai stip­raus ko­jos su­tren­ki­mo. Iš leng­vai pa­žei­džia­mų iš­si­plė­tu­sių ve­nų ga­li pra­dė­ti krau­juo­ti ar iš­si­vys­to jų už­de­gi­mas. Be to, dėl lė­tos krau­jo­ta­kos yra pa­lan­kios są­ly­gos trom­bui su­si­da­ry­ti. Daug pa­vo­jin­giau, kai kre­šu­lys su­si­da­ro ne ma­to­mo­se pa­vir­ši­nė­se, bet gi­lio­sio­se ve­no­se. Kar­tais vie­nin­te­lis įspė­jan­tis apie to­kią si­tua­ci­ją sig­na­las ir yra iš­si­plė­tu­sios pa­vir­ši­nės ve­nos. To­dėl su­si­dū­rus su pir­mai­siais li­gos simp­to­mais rei­kė­tų ne nu­mo­ti į juos ran­ka, o kuo anks­čiau su­si­rū­pin­ti ko­jų gro­žiu bei sa­vo svei­ka­ta ir pa­si­kon­sul­tuo­ti su gy­dy­to­ju, ku­ris pa­rinks jums tin­ka­miau­sią gy­dy­mo bū­dą.“

Efek­ty­viau­sias gy­dy­mo bū­das – chi­rur­gi­nis

Nors ve­nų va­ri­ko­zės jo­kie vais­tai neiš­gy­do, ta­čiau gy­dant komp­lek­siš­kai jie uži­ma itin svar­bią vie­tą prieš ir po skle­ro­te­ra­pi­jos bei ope­ra­ci­nio gy­dy­mo. Įvai­rūs te­pa­lai, pa­stos, ge­liai tik su­švel­ni­na li­gos simp­to­mus. Ra­di­ka­liau­sias, efek­ty­viau­sias ir pa­ti­ki­miau­sias va­ri­ko­zės gy­dy­mo bū­das yra ope­ra­ci­ja.

Ka­dan­gi ve­nos iš­si­ple­čia la­bai daug žmo­nių, tar­pu­sa­vy­je bend­rau­da­mi li­go­niai daž­nai pa­si­da­li­ja sa­vo li­gos gy­dy­mo pa­tir­ti­mi. Tai, kad chi­rur­gi­nis gy­dy­mo me­to­das yra vie­nin­te­lis tik­rai tei­sin­gas pa­si­rin­ki­mas ser­gant poo­di­nių ve­nų va­ri­ko­ze, anot chi­rur­go, yra aiš­ku be­veik vi­siems li­go­niams. Ope­ra­ci­jos bū­du ša­li­na­mi va­ri­ko­zi­niai iš­si­plė­tę ve­nų maz­gai ir per­ri­ša­mos (iš krau­jo­ta­kos sis­te­mos pa­ša­li­na­mos) silp­nos ve­nos. „Svar­bu įsi­są­mo­nin­ti anks­ty­vo ope­ra­ci­nio gy­dy­mo pri­va­lu­mus ir bū­ti­ny­bę, – pa­ta­ria chi­rur­gas. Kai ope­ra­ci­ja at­lie­ka­ma ma­žiau įsi­ga­lė­jus li­gai, ji bū­na pa­pras­tes­nė, leng­ves­nė, kos­me­tiš­kes­nė ir yra ma­žes­nė komp­li­ka­ci­jų ga­li­my­bė.“

Kai ve­nų va­ri­ko­zė yra pra­di­nės sta­di­jos, tai­ko­ma skle­ro­te­ra­pi­ja, ku­rios me­tu į va­ri­ko­zi­nę ve­ną su­leis­tas skle­ro­zuo­jan­tis vais­tas suar­do jos en­do­te­lį, t. y. uža­ki­na ve­ną ir krau­jas pra­de­da te­kė­ti ki­ta. Šis me­to­das veiks­min­gas, jei­gu ve­nų maz­gai yra ne­di­de­li. Vė­liau efek­ty­vaus skle­ro­te­ra­pi­jos re­zul­ta­to ne­ver­ta ti­kė­tis.

Anot chi­rur­go, nors šil­tuo­ju me­tų lai­ku apie ve­nų va­ri­ko­zę kal­ba­ma daž­niau­siai, žie­ma yra ge­riau­sias me­tas at­si­kra­ty­ti šios li­gos, nes at­li­kus ope­ra­ci­ją ku­rį lai­ką bū­ti­nas tau­so­ja­ma­sis re­ži­mas, ne­ga­li­ma kai­tin­tis sau­lė­je, mau­dy­tis, be to, ma­ty­ti žy­mės po ope­ra­ci­jos, rei­kia mū­vė­ti elas­ti­nes ko­ji­nes. „Ne­re­tai li­go­niai, pa­si­ry­žę ope­ruo­tis poo­di­nes ve­nas, klai­din­gai ma­no, jog poo­pe­ra­ci­nis lai­ko­tar­pis, kuo­met jie bus ne­dar­bin­gi, yra la­bai il­gas. Jei­gu ope­ruo­ja­mos ne­komp­li­kuo­tos ve­nos, be už­de­gi­mo po­žy­mių, be opų, tuo­met po ope­ra­ci­jos praė­jus 10-14 die­nų li­go­nis ga­li grįž­ti į sa­vo anks­tes­nį vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą, dar­bą. Li­go­ni­nė­je pa­kan­ka pra­leis­ti

1-4 die­nas po ope­ra­ci­jos“, – sa­ko chi­rur­gas.

Kad ko­jos bū­tų gra­žios

Ka­dan­gi ve­nų va­ri­ko­zės prie­žas­tis – įgim­tas jun­gia­mo­jo au­di­nio silp­nu­mas, vi­siš­kai pa­gy­dy­ti ve­nų va­ri­ko­zės neį­ma­no­ma. Pa­ša­li­nus iš­si­plė­tu­sias ve­nas, vi­sa­da lie­ka ti­ki­my­bė, kad iš­si­plės ki­tos. „Net ir po sėk­min­gos ope­ra­ci­jos maž­daug treč­da­liui pa­cien­tų va­ri­ko­zė pa­si­kar­to­ja“, – sa­ko gy­dy­to­jas ir pa­ta­ria po gy­dy­mo ne­pa­mirš­ti pro­fi­lak­ti­kos prie­mo­nių vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą.

Ti­ki­my­bę su­si­rgti ve­nų va­ri­ko­ze pa­dės su­ma­žin­ti jud­rus gy­ve­ni­mo bū­das: vaikš­čio­ji­mas, va­žia­vi­mas dvi­ra­čiu, plau­ki­mas ir ki­ti ko­jų krau­jo­ta­ką ge­ri­nan­tys pra­ti­mai. Di­des­nę ri­zi­ką su­si­rgti ve­nų va­ri­ko­ze tu­rin­čioms nėš­čioms mo­te­rims re­ko­men­duo­ja­ma ne­šio­ti elas­ti­nes ko­ji­nes, ku­rios tu­ri bū­ti pa­ren­ka­mos in­di­vi­dua­liai – ko­jų spau­di­mas tu­ri bū­ti jau­čia­mas, bet ri­bo­tai. Elas­ti­nės ko­ji­nės pa­ge­ri­na ko­jų krau­jo­ta­ką ir pri­lai­ko išo­ri­nes ve­nas. Il­sė­tis ir mie­go­ti rei­kė­tų tru­pu­tį pa­kel­to­mis ko­jo­mis, ta­da pa­ge­rės ve­ni­nė krau­jo­ta­ka.

Chi­rur­gas tvir­ti­na, kad ko­jų ve­nų va­ri­ko­zė pro­gre­suos daug lė­čiau, jei­gu tu­rin­tys po­lin­kį į šią li­gą kont­ro­liuos sa­vo kū­no svo­rį, nes esant ant­svo­riui pa­di­dė­ja spau­di­mas vir­šu­ti­nė­je šlau­nų da­ly­je, to­dėl su­lė­tė­ja krau­jo apy­ta­ka ar­ba at­si­ran­da jos ne­pa­kan­ka­mu­mas. As­me­nims, ku­rie yra pa­vel­dė­ję po­lin­kį sirg­ti va­ri­ko­ze, ge­riau pa­si­rink­ti to­kią pro­fe­si­ją, kad ne­rei­kė­tų dirb­ti sto­vint, kil­no­ti sun­ku­mų. Ne­re­ko­men­duo­ja­ma mau­dy­tis karš­to­je vo­nio­je, ge­riau pa­si­rink­ti kont­ras­ti­nes vo­nias – nuo šal­čio su­si­trau­ki­nė­da­mi rau­me­nys ir au­di­niai mankš­ti­na ve­nų sie­ne­les. Pro­ce­dū­rą rei­kia pra­dė­ti nuo pė­dų ir pa­ma­žu kil­ti į vir­šų. Tai itin pa­pras­ta pro­ce­dū­ra, ku­rią ga­li­ma kar­to­ti ke­le­tą kar­tų per die­ną. Rei­kia veng­ti pir­ties ir il­ga­lai­kio bu­vi­mo sau­lė­je, ne­dė­vė­ti per siau­rų kel­nių. Ne­ga­li­ma sė­dė­ti su­dė­jus ko­ją ant ko­jos. Ren­kan­tis ava­ly­nę, rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį į jos pa­kul­nę, ku­ri tu­ri bū­ti ne aukš­tes­nė nei 5 cm. „Pro­fi­lak­ti­kos prie­mo­nės, pa­de­dan­čios nu­te­kė­ti krau­jui ve­no­mis, yra efek­ty­vios li­gai esant anks­ty­vos sta­di­jos“, – pri­me­na chi­rur­gas.

Pir­mie­ji ve­nų va­ri­ko­zės simp­to­mai: ko­jų nuo­var­gis: (sun­ku­mas, ti­ni­mas), skaus­mas, mėš­lun­gis.

Prog­re­suo­jan­čios li­gos simp­to­mai: iš­si­plė­tu­sios ve­nos, maz­gai, pa­ki­tu­si odos spal­va, ru­dos dė­me­lės, pa­žeis­tų ve­nų nie­žu­lys, eg­ze­ma, tro­fi­nės opos.






Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti