 |
Malonės komisijos posėdyje, kuriam vadovavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, buvo svarstyti 78 nuteistų asmenų prašymai.
ELTOS nuotr.
|
Kalės dar devynerius metus
Bendradarbį nužudęs ir su bendrais beveik milijoną litų iš banko pagrobęs Justinas Buta kaltu buvo pripažintas 1996 metais. Šiaulių apygardos teismas jam skyrė griežčiausią bausmę – mirties nuosprendį sušaudant. Lietuvoje kaip tik tuo metu mirties bausmė buvo panaikinta, tad sušaudymas pakeistas į laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Po daugiau nei 16-os kalėjime praleistų metų J. Buta kreipėsi malonės į šalies prezidentę. D. Grybauskaitė savo dekretu jam kalėjimą iki gyvos galvos pakeitė į laisvės atėmimą 25-erius metus.
Šešiolika metų nuteistasis jau atsėdėjo. Tai reškia, kad į laisvę jis išeis po devynerių metų. J. Butos bendrininkai buvo nuteisti švelnesnėmis bausmėmis ir jau mėgaujasi laisve.
J. Butos ir jo bendrininkų įvykdytas nusikaltimas buvo pirmas banko saugyklos apiplėšimas atkūrus šalies nepriklausomybę. Nusikaltimo metu buvo pagrobta beveik 1 mln. litų, o apsaugininkas L. Žukas buvo pasmaugtas miegantis, prieš tai jį apsvaiginus. Nužudytojo kūnas buvo išvežtas ir užkastas.
1995-aisiais tuomečio „Hermio“ banko Šiaulių filialo apsaugos skyriaus viršininkas Romanas Osipovas kartu su to paties banko vairuotoju-inkasatoriumi Jonu Buta susimokė apiplėšti darbovietę. Vyrai į pagalbą pasikvietė Jono brolį Justiną Butą ir vilnietį Ferdinandą Zagrecką.
Ketvertas nelegaliai įsigijo pistoletą ir ilgai rengė planą. 1995 m. rugsėjo 19-ąją sutemus R. Osipovas su Jonu Buta užėjo į banką ir klastos neįtariantį Liną pavaišino alumi, į kurį buvo pripylę klofelino. Kai sargybinis prarado sąmonę, nusikaltėliai įleido už kampo lūkuriavusius Justiną Butą ir F. Zagrecką.
Pasmaugęs miegantį L. Žuką, banditų ketvertas atsirakino banko saugyklą ir iš jos pagrobė kone milijoną litų. Pabėgdami banko automobiliu nusikaltėliai išvežė L. Žuko kūną ir ginklus.
Kriminalistai banko saugyklos apiplėšimą atskleidė per 13 dienų. Už L. Žuko nužudymą Justinas Buta buvo nuteistas kalėti iki mirties. Likusiems jo bendrininkams pasisekė – jie gavo po 15 metų. Jonas Buta su R. Osipovu, atlikę pusę bausmės, buvo išleisit į laisvę.
Kalėdamas tapo socialiniu pedagogu
Prezidentė Dalia Grybauskaitė malonę J. Butai suteikė atsižvelgusi į Malonės komisijos siūlymus. „Malonė nuteistajam iki gyvos galvos suteikta atsižvelgiant į padarytą pažangą ir į Europos šalių praktiką, kur bausmių peržiūrėjimas yra humaniškesnis“, – pažymima Prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Nuteistasis nelaisvėje jau yra praleidęs daugiau nei 16 metų. Teigiama, kad sėdėdamas belangėje jis įgijo išsilavinimą, dirba ir savo elgesiu rodo norą pasitaisyti.
Inžinieriaus mechaniko diplomą turintis J. Buta Lukiškių kalėjime įgijo tuomečio Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto Socialinės pedagogikos katedros neakivaizdinių studijų socialinės pedagogikos specialybę. 2011 m. gegužę J. Buta skaitė pranešimą apie nuteistųjų iki gyvos galvos lygtinio paleidimo ir jų integracijos visuomenėje galimybes.
„Europos šalyse nuteistiesiems iki gyvos galvos yra suteikiamos didesnės galimybės kreiptis į teismą ir siekti švelnesnės bausmės, jei jie daro pažangą. Lietuvos įstatymai, iš esmės nenumatantys teisminės galimybės sušvelninti bausmę nuteistiesiems iki gyvos galvos, išskiria Lietuvą iš kitų Europos valstybių“, – teigia Prezidentės spaudos tarnyba.
Malonės komisijos posėdyje, kuriam vadovavo prezidentė, iš viso buvo svarstyti 78 nuteistų asmenų prašymai suteikti malonę. Malonė suteikta tik trims.
Malonės komisiją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų pirmininkai, teisingumo ministras, generalinis prokuroras, prezidentės patarėjai teisės klausimais, Lietuvos teisininkų draugijos, Kalinių globos draugijos ir Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos atstovai.
„Linas labai skambiai juokdavosi“
Žinia, kad J. Buta išeis į laisvę, šokiravo nužudytojo artimuosius. „Jau buvome pradėję viską pamiršti, o dabar vėl viskas iš naujo. Mamai labai sunku. Jau ir šventes buvome pradėję linksmai švęsti, gyventi buvome pradėję, bet dabar svyra rankos. Lietuvoje nėra teisingumo“, – susijaudinusi ir susigraudinusi sako nužudytojo Lino sesuo Neringa.
Pasklidus žiniai apie prezidentės malonę, žurnalistai vėl aplankė sūnaus netekusią sergančią motiną. Prieš šešiolika metų patirtas skausmas sugrįžo. Niekur jis nedingo, šeimyną iki šiol kankina skaudūs prisiminimai.
Prieš gerą dešimtmetį
J. Buta bandė susisiekti su nužudytojo artimaisiais. Viena televizijos laida suteikė galimybę iki mirties nuteistam vyrui įteikti gėlių puokštę ir atsiprašyti už nusikaltimą. Artimieji atsisakė gėles paimti.
Neringa sako, kad prezidentės suteikta malonė – tarsi spjūvis artimiesiems į veidą. Dabar nusikaltėliai gali ramiai daryti nusikaltimus, nes žinia pranešta – prezidentė gali suteikti malonę. Kam reikalingi teismai, kam reikalinga policija, jei vis tiek prezidentė taria paskutinį žodį? Nusikaltėliai dabar kaip Breivikas gali šaipytis aukų artimiesiems į veidą – mirties bausmės jie nesulauks.
Kita vertus, J. Buta, sėdėdamas belangėje, nemokamai įgijo aukštąjį išsilavinimą, jį lankė dėstytojai. Nužudytojo Lino našlė savo lėšomis į mokslus leidžia dukras.
Kai tėtis buvo nužudytas, vienai dukrai buvo dveji, kitai – treji metai. Mergaitės jau pilnametės, vyresnėlė ketina studijuoti aukštojoje mokykloje ir lėšų jos studijoms turės rasti jos mama. Ne prezidentė.
„Linas labai skambiai juokdavosi. Išgirdusi panašų juoką, mūsų mama iki šiol krūpteli. Ji sako, jog kartais jai atrodo, kad Linas iki šiol yra su mumis. O mes iki šiol negalime ramiai papasakoti mergaitėms, koks geras ir linksmas žmogus buvo jų tėtis“, – sako Neringa.
Kas suteikia malonę širdžiai?
Lietuvos Jėzaus Draugijos provincijolas, Kauno Jėzuitų gimnazijos direktorius Aldonas Gudaitis kalba, jog krikščioniškas mokymas sako, kad blogis nėra pateisinamas, bet žmogus yra mylimas.
„Kaip šioje situacijoje pasielgtų Jėzus? Prikaltas prie kryžiaus jis miršta kartu su dar dviem vyrais, kurių vienas yra žmogžudys. Žmogžudys Jėzui pasako, kad pastarasis kenčia neteisingai, o jie – teisingai, ir paprašo prisiminti jį, kai Jėzus bus rojuje. „Tu šiąnakt būsi rojuje“, – atsako žmogžudžiui Jėzus. Jėzui kiekvienas žmogus yra geras. Meilės prasme, jei žmogus gailisi, jis patiria atleidimą iš Dievo. Teisingumo prasme bausmė jam lieka“, – sako A. Gudaitis.
Kunigas primena ir kitą pavyzdį – Jonas Paulius II aplankė kalėjimo kameroje sėdintį Mehmetą Ali Agcą, kuris Vatikane, Šv. Petro aikštėje, šovė į jį, bandydamas nužudyti, ir jam atleido. „Meilė atleidžia, o teisingumą vykdo valstybė“, – kalba pašnekovas.
A. Gudaitis sako suprantantis tėvo, brolio, vaiko netekusių žmonių skausmą. Kas suteiktų malonę jų širdžiai? „Krikščionybė sako, kad nusikaltimą padaręs asmuo pats yra nuodėmės sužeistas. Reikia galvoti, kaip jam padėti suvokti kaltę. Nusikaltėliui labiau reikia pagalbos, nes jis yra sužeistas. Jis Dievo yra nepateisinamas, bet Dievo mylimas“, – aiškina kunigas.
Artimieji gali sakyti, kad kaip jie gali atleisti, nes jie labiau kenčia nei žudikas. „Jėzus sakytų, mylėk savo priešą. Poelgis nepateisinamas, bet žmogus turi būti mylimas. Bažnyčia yra prieš mirties bausmę“, – komentuoja jis.
Jei žmogus pats nesugeba atleisti, kunigas jam patartų prašyti Dievo pagalbos. Jei žmogus netikintis – ieškoti pagalbos pas psichologus. „Jei žmogui taip skauda, kad jis niekaip negali prašyti Dievo atleisti, reikia nuolankumo. Reikia prašyti Dievo padėti jam. Neatleidimas pačiam žmogui kelia kančią, kankina žmogų, toliau kančią palaiko ir kuria blogį pasaulyje. Mirusio žmogaus neprikelsi, bet sau padėti galima“, – sako jis.
Visuomenė įpykusi, reikalauja keršto, vadovaujasi principu – akis už akį, dantis už dantį. „Palestiniečiai ir žydai laikosi šio principo ir iki šiol kariauja. Laikantis šio principo, karas niekada nesibaigia. Lengviausia kitus kaltinant spręsti savo problemą, tačiau reikia suvokti, kad kerštas nieko nepakeis. Dievas žmogui suteikia galimybę pasikeisti. Kai išgirdau istoriją, kad Alma Jonaitienė nužudė savo vaikus, kaip žmogus sureagavau – pasipiktinau. Bet kai sužinojau, kaip ji augo, išgirdau jos praeities istoriją, supratau, kad jos smerkti negaliu“, – sako jis.
Pasak kunigo, kiekvienas šventasis turi praeitį ir kiekvienas nusidėjėlis turi ateitį. „Jėzus nekeršijo ir tuo pakeitė pasaulį. Meilė yra daugiau nei įstatymas“, – sako kunigas.
Šiuo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime yra kalinami 89 asmenys, nuteisti iki gyvos galvos. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje tokių – 21. Per pastaruosius metus šalies prezidentė šį antradienį pirmą kartą suteikė malonę nuteistajam iki gyvos galvos. Nuo 2000 metų iki dabar Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime mirė 5 asmenys, nuteisti iki gyvos galvos.